Degalinių švieslentėse skaičiai smarkiai pasisuko ne vartotojų naudai ir tai tapo papildoma paskata apsvarstyti, kokias alternatyvas galima rinktis. Priešingai nei iškastinio kuro rinka, elektros energijos kainos išlaiko pavydėtiną stabilumą. Pastovesni tarifai, gerokai mažesnė kiekvieno nuvažiuoto kilometro kaina ir smarkiai išsiplėtusi naudotų elektromobilių pasiūla – toks derinys tampa stiprėjančiu motyvu apsvarstyti galimybę persėsti į elektrinį transportą.
Iškalbingi skaičiai
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, 2026 m. vasario mėnesį nuvažiuoti 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,53 Eur, arba 2,4 karto pigiau, nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu kompaktišku automobiliu (8,32 Eur), ir 2,6 karto pigiau, nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu kompaktišku automobiliu (9,04 Eur).
„Kovo mėnesį degalų kainoms šovus aukštyn, skirtumai tapo dar akivaizdesni. Net ir naudojantis viešuoju įkrovimo tinklu, kelionės išlaidos taip pat tapo gerokai mažesnės, nei pilantis tradicinius degalus. Derinantys namų ir greitąjį viešąjį įkrovimą vairuotojai dabar jau gali tą patį atstumą įveikti 3–4 kartus pigiau, nei naudojantieji iškastiniais degalais varomus modelius“, – atkreipia dėmesį lyderiaujančio greito elektromobilių įkrovimo tinklo „Ignitis ON“ vadovas Eimantas Balta.
Paprastas pavyzdys: pirmąją dieną po šv. Velykų įsikrauti elektromobilį „Ignitis ON“ itin greito įkrovimo (HPC) stotelėse kainavo nuo 0,39 Eur už kWh. Tuo metu, portalo „degalu-kainos.lt“ duomenimis, vidutinė 95 markės benzino kaina degalinėse siekė 1,759 Eur, o dyzelino – 2,199 Eur.
Pritaikius LEA naudojamą standartinę metodiką, kai elektromobilis 100 kilometrų nuvažiuoti sunaudoja 18,7 kWh elektros energijos, dyzelinis automobilis – 5,94 l, o benzininė transporto priemonė – 7,33 l degalų, tokia kelionė itin greito įkrovimo stotelėje įkrautu elektromobiliu kainavo 7,29 Eur, benzininiu – 12,89 Eur, o dyzeliniu – 13,06 Eur.
Namuose naktiniu tarifu (0,18 Eur/kWh) įkrauto elektromobilio 100 kilometrų atsiėjo 3,37 Eur. Tai beveik 4 kartus pigiau, nei važiuojant dyzeliniu modeliu.
Kodėl elektros kainos nesikeitė?
Ekspertai pabrėžia, kad, norint suprasti ilgalaikę naudą, svarbu įvertinti, kaip formuojasi šie kainų skirtumai. Degalų kainos yra itin jautrios pasauliniams įvykiams. Jas nuolat veikia sudėtingi geopolitiniai veiksniai, naftos gavybos kvotų pokyčiai pasaulinėse rinkose, transportavimo sąnaudos bei jų pastovumas ir valiutų kursų svyravimai.
Šie ekonominiai veiksniai kinta nepertraukiamai, todėl naftos produktų kainas prognozuoti ilguoju laikotarpiu yra beveik neįmanoma, o vairuotojai lieka priklausomi nuo pasaulinių krizių.
Savo ruožtu elektros rinka demonstruoja visiškai kitokią dinamiką. Per pastaruosius metus elektros kainos mūsų regione tapo gerokai stabilesnės ir labiau nuspėjamos.
Šį teigiamą pokytį nulėmė reikšmingai Lietuvoje išaugusi elektros energijos generacija iš atsinaujinančių šaltinių, ypač vėjo ir saulės elektrinių parkų, bei padidėjęs pralaidumas tarptautinėmis jungtimis su kaimyninėmis šalimis. Auganti vietinė gamyba ir galimybė trūkstamą energiją gauti įvairiais kanalais mažina spaudimą kainai.
LEA teigimu, palyginus 2026 ir 2025 m. kovo duomenis matyti, kad per metus vidutinė elektros energijos kaina didmeninėje rinkoje netgi sumažėjo: nuo 0,105 Eur/kWh iki 0,082 Eur/kWh. Šių metų kovas buvo išskirtinis dėl palankių oro sąlygų – gausios vėjo ir saulės generacijos bei padidėjusios vietinės gamybos (Lietuva pasigamino apie 75 proc. reikiamos energijos). Tai numušė biržos kainą iki žemiausio lygio nuo 2025 m. rudens.
Pasak E. Baltos, mūsų šalis vis geriau pati apsirūpina elektros energija ir kone kasmet pasiekia naujus žaliosios energijos gamybos rekordus. Pernai tokios energijos buvo pagaminta 7,08 TWh arba 73 proc. nuo bendro kiekio.
„Ši tendencija labai palanki elektromobilių vairuotojams. Pavyzdžiui, „Ignitis ON“ tinkle tiekiama tik atsinaujinančių šaltinių Lietuvoje generuojama elektros energija. Toks sprendimas leidžia elektrinio transporto vairuotojams suderinti tvarumą su stabiliomis kainomis, kurios atsparesnės įvykių pasaulyje poveikiui“, – paaiškina ekspertas.
Antrinė rinka atveria platesnį pasirinkimą
Elektromobilių vairuotojų mūsų regione neberiboja ir įkrovimo infrastruktūra, kuri pastaraisiais metais plėtėsi itin sparčiai. Kovo mėnesį, viešųjų įkrovimo prieigų informacinės sistemos duomenimis, tokių prieigų Lietuvoje jau buvo 5 705. Vien „Ignitis ON“ tinklas Baltijos šalyse apėmė 872 stoteles, iš kurių 686 buvo greitojo įkrovimo.
Dar vienu svarbiu pokyčiu pašnekovas įvardija pastaruoju metu ypač išaugusią antrinę elektromobilių rinką, kuri suteikia galimybę šiuolaikiškus automobilius rinktis platesniam gyventojų ratui. „Autoplius.lt“ duomenimis, 2025-aisiais Lietuvoje parduodamų elektromobilių skelbimų skaičius viršijo 29 tūkst. ir, palyginti su 2024-aisiais, išaugo 41 proc. Panašiai augo (49 proc.) ir naudotų elektromobilių importas į Lietuvą.
„Technologija yra pasiteisinusi, gamintojai nuolat plečia elektromobilių asortimentą, tad jau ir antrinė rinka užsipildė įvairove, leidžiančia kiekvienam vairuotojui rinktis pagal galimybes ir poreikius. Vertinant gerokai mažesnes eksploatacines išlaidas ir mažesnes energijos sąnaudas, elektromobiliai tampa vis racionalesne investicija. O stabilios, konkurencingos elektros kainos ir toliau išliks esminiu motyvu, skatinančiu pagalvoti apie šį pasirinkimą“, – reziumuoja E. Balta.





