Kai kalbame apie įmonių perėjimą prie elektromobilių, dažnai girdime žodžius „tvarumas“ ir „ekologija“. Tačiau pastarųjų metų tendencijos rodo, kad elektromobiliai tampa ne tik draugišku aplinkai, bet ir strateginiu verslo sprendimu. Jie keičia ne tik įmonių autoparkus, bet ir kaštų struktūrą, įmonių vidaus kultūrą, o svarbiausia – vis labiau tampa konkurenciniu pranašumu darbuotojų akyse.
Tvarumas – nebe priedas, o centrinė strategijos dalis
Pasauliniai tyrimai rodo, kad verslai, diegiantys tvarias transporto priemones, turi aiškią reputacinę naudą – vartotojai vis labiau vertina bendroves, kurios imasi realių veiksmų klimato klausimais. Pavyzdžiui, pagal PwC 2024 „Voice of the Consumer“ apklausą, atliktą 31 šalyje (daugumoje jų – Europoje), 85 proc. vartotojų teigia, kad jie jaučia asmeninius klimato kaitos padarinius, o beveik 10 proc. yra pasirengę mokėti daugiau už prekės ženklų produktus ar paslaugas, jeigu jie yra gaminami tvariai arba su mažesniu anglies pėdsaku.
Būtent todėl elektromobilių integracija jau seniai nebėra tik dar vienas „žalias“ sprendimas, bet ir aiškiai deklaruojama pozicija, kad įmonė žiūri į ateitį, galvoja apie kaštų efektyvumą bei energijos šaltinių diversifikaciją.
„Įmonės vis dažniau supranta, kad elektromobiliai nėra tik techninis sprendimas logistikai. Tai – labai aiškus signalas tiek viduje, tiek išorėje: mes veikiame atsakingai, žiūrime į ateitį ir investuojame ne į įvaizdį, o į realius pokyčius. Šiandien matome, kad verslai ne tik perka elektromobilius, bet ir peržiūri savo energetikos vartojimą, optimizuoja įkrovimo valdymą, kuria papildomus patogumus darbuotojams. Ir visa tai neatsiejama nuo jų bendros tvarumo strategijos“, – sako įmonės „Ignitis“ elektrinio mobilumo departamento vadovas Eimantas Balta.
Skaičiuoja kitaip: mažėja degalų išlaidos, atsiranda kontrolė
Nors elektromobilio įsigijimo kaina gali atrodyti didesnė nei vidaus degimo variklio transporto priemonės, bendra ilgalaikė sąnaudų kreivė krypsta žemyn. Įmonės, naudodamos elektromobilius, dažniausiai sutaupo ne tik degalams, bet ir aptarnavimo kaštams – mažiau judančių dalių, mažesnė gedimų tikimybė, ilgiau tarnaujantys komponentai. Šių metų duomenimis, bendros nuosavybės sąnaudos (TCO) daugelyje Europos šalių jau dabar yra mažesnės nei dyzelinių automobilių.
Didžiausias skirtumas atsiranda tuomet, kai elektromobilių įkrovimas tampa valdomu procesu. Naudodamos išmanias platformas, pavyzdžiui, „Ignitis ON“ programėlę, įmonės gauna ne tik prieigą prie įkrovimo taškų, bet ir įrankius efektyviam duomenų stebėjimui, resursų planavimui ir išlaidų kontrolei.
„Pereiti prie elektromobilių – tai reiškia ne tik pakeisti transporto priemones, bet ir keisti visą požiūrį į autoparko valdymą. Įmonės, kurios anksčiau nežinojo, kiek degalų realiai sunaudoja, dabar gali matyti, kada, kur ir kiek sunaudojama elektros, kokius sprendimus priima darbuotojai ar efektyviai veikia maršrutai. Tokia duomenų kontrolė ne tik padeda taupyti, bet ir leidžia greitai priimti sprendimus – nuo įkrovimo strategijų iki stotelių plėtros“, – teigia E. Balta.
Lietuvoje tokias elektromobilių infrastruktūros paslaugas siūlo vis daugiau įmonių, tačiau viena plačiausių sisteminių sprendimų verslui šiuo metu teikia būtent „Ignitis ON“, siūlydama centralizuotą įkrovimo valdymą, atsiskaitymus bei integraciją su atsinaujinančios energetikos sprendimais.
Darbo kultūra šiandien neatsiejama nuo reputacijos
Elektromobiliai tapo integruota modernios darbo aplinkos dalimi. Įmonės, įrengiančios įkrovimo stoteles šalia biurų, leidžiančios darbuotojams naudotis elektromobiliais ne tik darbo, bet ir asmeniniais tikslais iš karto išsiskiria konkurencinėje kovoje dėl talentų.
„Darbuotojai vis dažniau tikisi, kad darbdavys veiks atsakingai – ne tik kalbės apie tvarumą, bet jį ir demonstruos. Elektromobiliai tampa labai aiškiu simboliu, kad įmonė neatsilieka nuo laiko, investuoja ne į fasadą, o į sprendimus, kurie iš tiesų turi vertę. Kai šalia biuro yra įkrovimo stotelė, deklaruojamos tvarumo vertybės jau tampa ir darbo kultūros dalimi“, – išskiria ekspertas.
Taip kuriama aplinka, kurioje tvarumas nėra vien komunikacijos dalis – jis tampa kasdienės infrastruktūros dalimi, matoma ir jaučiama visų darbuotojų. Net jei darbuotojas pats nevairuoja elektromobilio, jis aiškiai mato kryptį, kurią renkasi įmonė.
