Kiek toli galima nuvažiuoti vienu įkrovimu – aktualus klausimas visiems, besirenkantiems naują elektromobilį. Gamintojai maksimalų nuvažiuojamą atstumą nurodo pagal WLTP standartą. Tai svarbus rodiklis, tačiau verta žinoti, kad jis gali skirtis nuo realiomis sąlygomis nuvažiuojamo atstumo. Kodėl taip yra? Ar WLTP rodiklis netikslus?
WLTP tarptautinis standartas
Norint palyginti skirtingų gamintojų elektromobilių nuvažiuojamą atstumą, būtina vieninga matavimo sistema. Būtent šiam tikslui buvo sukurtas WLTP (angl. Worldwide Harmonised Light Vehicles Test Procedure ) – tarptautinis lengvųjų transporto priemonių bandymų standartas. Pagal jį nustatomos elektromobilio energijos sąnaudos ir nuvažiuojamas atstumas.

Laboratorijoje atliekami bandymai
Nustatant WLTP rodiklį, elektromobilių modeliai išbandomi vienodomis sąlygomis laboratorijoje. Bandymo metu naudojamas specialus dinamometras, imituojantis važiavimą keliu.
Nustatant WLTP elektromobilis važiuoja skirtingais greičiais, atitinkančiais skirtingas eismo sąlygas:
- miesto eismą,
- priemiesčio maršrutus,
- užmiesčio kelius,
- greitkelį.
Visų elektromobilių WLTP bandymai atliekami kontroliuojamoje temperatūroje, naudojant standartines sąlygas. Visas bandymo ciklas trunka apie 30 minučių, jo metu įveikiama daugiau nei 20 kilometrų virtualaus maršruto. Įvertinus energijos suvartojimą, apskaičiuojamas maksimalus nuvažiuojamas atstumas vienu įkrovimu.
WLTP yra standartizuoto bandymo rezultatas, leidžiantis objektyviai įvertinti skirtingus elektromobilių modelius.
Realiomis sąlygomis nuvažiuojami skirtingi atstumai
Kasdienės vairavimo sąlygos beveik niekada nebūna tokios kaip laboratorijoje. Elektromobilio energijos sąnaudas veikia daugybė veiksnių.

Oro temperatūra

Kiek toli galima nuvažiuoti su tokiu pačiu energijos kiekiu priklauso ne tik nuo elektromobilio modelio, bet ir nuo oro sąlygų. Žiemą nuvažiuojamas atstumas gali ženkliai skirtis nuo įprastų kelionių vasarą. Atšalus orui, energijos reikia baterijos ir salono šildymui, todėl nuvažiuojamas atstumas gali sumažėti.
Šiltuoju metų laiku įprastai elektromobiliu galima nuvažiuoti toliau, tačiau sąnaudos gali pasikeisti itin karštomis dienomis, kai intensyviau naudojamas oro kondicionierius.

Važiavimo greitis

Kuo greičiau važiuojama, tuo didesnis oro pasipriešinimas. Dėl šios priežasties, greitkelyje elektromobilis sunaudoja gerokai daugiau energijos nei važiuodamas miesto gatvėmis.
Kitaip nei automobiliai su vidaus degimo varikliais, elektromobiliai dažniausiai yra ekonomiškesni mieste, o ne greitkelyje.

Vairavimo stilius

Kiek toli galima nuvažiuoti su pilna baterija priklauso ne tik nuo elektromobilio modelio, bet ir nuo jo vairuotojo. Tolygiai važiuojant ir naudojant regeneracinį stabdymą galima nuvažiuoti daugiau kilometrų. Ir priešingai – energijos sąnaudas padidina agresyvus vairavimo stilius, kai staigiai greitėjama ir staigiai lenkiama.

Maršrutas

Nustatant WLTP imituojamas važiavimas skirtingais keliais, tačiau realybėje kelio sąlygos būna kur kas įvairesnės. Nuvažiuojamas atstumas gali sutrumpėti važiuojant kalnuotomis vietovėmis, įveikiant ilgas įkalnes, pučiant stipriam priešpriešiniam vėjui ar važiuojant prasta kelio danga.

Papildoma apkrova ir įranga

Keleiviai, pilna bagažinė padidina automobilio svorį ir energijos sąnaudas. Energijos sunaudojama dar daugiau, jei prie elektromobilis turi stogo bagažinę arba veža ant laikiklių pritvirtintus dviračius. Tokiu atveju ne tik svoris padidėja, bet ir atsiranda papildomas oro pasipriešinimas.
Kaip vertinti WLTP rodiklį?
Jeigu tiek daug skirtingų aplinkybių veikia vienu įkrovimu nuvažiuojamą maksimalų atstumą, kokia prasmė žiūrėti į WLTP? Iš tiesų WLTP rodikliu nereikėtų remtis kaip tikslia prognoze, kiek kilometrų nuvažiuosite su pilnai įkrauta baterija.
Standartizuotas WLTP rodiklis yra labai svarbus lyginant skirtingus elektromobilius. Pavyzdžiui, „Proace City Electric 2025“ pagal WLTP vienu įkrovimu gali nuvažiuoti apie 330 km, o BMW „iX3 Neue Klasse“ – iki 800 km. Realiomis sąlygomis šių elektromobilių nuvažiuojami atstumai taip pats skirsis – daugeliu atvejų antrasis elektromobilis nuvažiuos daugiau kilometrų. Tačiau tikslus skirtumas priklausys nuo oro sąlygų, greičio, maršruto ir vairavimo įpročių.
Į ką verta atkreipti dėmesį renkantis elektromobilį?
Vertinant skirtingus elektromobilių modelius verčiau nesiremti vien tik WLTP rodikliu.
Kasdien vairuojant elektromobilį ne mažiau svarbu:
- energijos sąnaudos (kWh/100 km),
- baterijos talpa,
- įkrovimo galia,
- galimybė greitai įkrauti viešajame tinkle.
Visi šie veiksniai padeda įvertinti, kaip patogiai elektromobiliu galėsite naudotis kasdien.
Pavyzdžiui, „Lietuvos metų automobilio 2026“ apdovanojimą pelnęs „Mercedes-Benz CLA 250+“ pagal WLTP vienu įkrovimu gali nuvažiuoti iki 792 km, o energijos sąnaudos siekia 12–14 kWh/100 km. Šį elektromobilį testuojant atšiauresnėmis sąlygomis, kai lauke laikėsi apie -15 °C šaltis, energijos sąnaudos siekė apie 20 kWh/100 km.
Kilometrai – ne pats svarbiausias rodiklis
WLTP yra labai naudingas orientacinis rodiklis, tačiau jis tikrai neatspindi visų realaus vairavimo aplinkybių ir situacijų. Kaip ir degalų sąnaudos vidaus degimo automobiliuose, taip ir elektromobilių nuvažiuojamas atstumas priklauso nuo daugybės skirtingų veiksnių.
Planuojant ilgesnes keliones verta įvertinti ne tik gamintojo deklaruojamą nuvažiuojamą atstumą, bet ir įkrovimo infrastruktūrą. Naudojantis „Ignitis ON“ programėle paprasta iš anksto suplanuoti sustojimus, matyti realiu laiku veikiančias įkrovimo stoteles ir pasirinkti patogiausią maršrutą, todėl net ir ilgesnės kelionės elektromobiliu bus lengvos ir patogios.


